Ko tikėtis dideliame mieste?

Didžiųjų miestų gyventojai yra prisitaikę gyventi mažesnėse erdvėse nei kaimuose ar mažesniuose miestuose užaugę piliečiai. Miestuose tiesiog mažiau erdvės, gyventi name ar didesniame bute būtų prabanga. Taigi, laikui bėgant išsivysto skirtumai, kurie iš rečiau apgyvendinto miestelio ar kaimo atvykusiam žmogui gali būti nepriimtini.

Žmonės iš tankiai apgyvendintų vietovių yra pripratę bendrauti su žmonėmis stovėdami per mažą atstumą. Jei kelias dienas stebėtumėte, aviganius pamatytute, kad jie beveik niekada nebendrauja stovėdami prie pat vienas kito. Ištisas dienas jie gano avis ir tik susimojuoja su žmonėmis. Tuo tarpu dideliuose miestuose užaugę žmonės pamojavimo gali net nepastebėti, o bendravimas vyks per daug intymesnį atstumą. Psichologinės iš rečiau apgyvendintų žmonių pertvaros bus pažeistos. Nenuostabu, kad didesniuose miestuose priimtinas atstumas, gali išgąsdinti prie didesnių erdvių pripratusius žmones.

Gyvenimo sąlygos taip pat gali labai skirtis. Net eiliniam pirmakursiui atkeliavus į Vilnių ar Kauną teks savo asmenine erdve dalintis su kitais žmonėmis arba gyventi mažoje patalpoje. Žinoma, bendrabutyje teliks tik susidraugauti su kambarioku ir stengtis išlaikyti gerus santykius. Tiesa, jei vis dėlto pasirinkote įdomesnį variantą: nuomotis didelį butą, loftą ar kitą didesnes erdves siūlančias patalpas, išeitis gali būti pertvaros. Paprastos nešiojamos sienos galės pagelbėti norint atskirti savo namų erdvę nuo erdvių, kuriose gyvena, dirba ar mokosi kiti žmonės.

Nors naujausi verslo rajonai didžiausiuose pasaulio miestuose atrodo puikiai, ten esančios darbo vietos ne visada palieka tokį patį įspūdį. Pamačius dangoraižius visus vilioja užkilti į viršutinį aukštą ir pamatyti, kaip atrodo miestas iš viršaus. Tiesa, paprastiems biuro darbuotojams retai tenka kasdien kilti į didesnį aukštį. Apatiniuose aukštuose dažnai įrengiamos vadinamos „vištidės“. Tai eilės vienas prie kito sustatytų kompiuterių ir kėdžių, kurias skiria tik nedidelės pertvaros. Šiandien tai gana dažnai moderniuose įmonėse išvystamas vaizdas. Žinoma, komandinį darbą ir inovacijas vertybėmis lankančios kompanijos, kuria kitokias darbo vietas. Tiesa, jos rečiau įsikuria miestų centruose. Paprastai tokioms kompanijoms puikiai tinka patalpos priemiesčiuose, kur nuoma yra pigesnė.

Sofų ir fotelių istorija

Dar prieš 4000 metų egiptiečiai naudojo sofas. Jos buvo gaminamos iš medžio, o ant jų viršaus būdavo dedamas gyvūno kailis ar iš vietinių augalų pagamintos medžiagos. Tiesa, nei kailis, nei medžiaga nebuvo pritvirtinta prie egiptietiškos sofos. Vėliau šis sofos modelis atkeliavo į Romos imperiją ir paplito po kilmingųjų rūmus visoje Europoje. Pirmasis romėnų patobulinimas buvo rankų atlošai.

Mada paminkštinti kėdes atsirado XVI a. Renesanso laikotarpiu. Tuo metu paminkštinamos buvo tik kėdės. Vėliau šia idėja pasinaudojo karietų gamintojai. Jie paminkštino keleivių vietas, pagamino minkštus atlošus ir net kartais papuošdavo minkštomis detalėmis karietų vidų. Tiesa, šį patobulinimą lėmė ne noras turėti gražų karietos saloną, o nepatogumai važiuojant duobėtais keliais. Keleiviai turėjo sėdėti rimtai įsikibę ir galėdavo susižeisti, nes prieš tai visos karietų salono detalės būdavo pagamintos iš kietų medžiagų.

XVIII a. pabaigoje pasirodė į šiuolaikinius fotelius panašūs minkšti baldai. Tai buvo kėdės, kurių didžioji paviršiaus dalis buvo padengta oda ar medžiaga. Po jais slėpėsi įvairūs paminkštinimai. Tuo metu jos buvo vadinamos miegojimo kėdėmis. Kartais šios kėdės vadinamos angliškosiomis kėdėmis, nes būtent ten atsirado. Tiesa, prancūzai teigia, kad būtent jie pradėjo tokių kėdžių gamybą. Tai buvo baldas, kuris greitai paplito tarp Europos turtingųjų gyventojų ir tapo padėties visuomenėje simboliu.

XIX a. viduryje industralizacijai įgaunant pagreitį atpigo medžiagos iš kurių buvo gaminami šių baldų apmušalai. Taigi, tada prasidėjo sofų, fotelių ir kitų panašių baldų aukso amžius. Jau XX a. minkšti baldai karaliavo kiekvienos viduriniosios klasės amerikiečių šeimos svetainėje.

Gyvenimas lofte

Prieš daugelį metų buvusios gamyklų ir šiandien pagal šią paskirtį nenaudojamos patalpos atgimsta naujam gyvenimui. Loftas -  tai naujasis senų ir nenaudojamų gamyklinių patalpų vardas. Ten šiandien verda gyvenimas, apie kurį šių patalpų projektuotojai niekada negalėjo pagalvoti. Loftuose apsigyvena jauni erdvę ir kompaniją mėgstantys žmonės.

Lofte bus daug erdvės. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jauni žmonės pasirenka apsigyventi loftuose. Studijuojant daugeliui teko gyventi mažame bendrabučio kambariuke arba nuomojamame kambaryje. Dažnai ta pačia maža patalpa dar tekdavo dalintis ir su kitu svetimu žmogumi. Taigi, jauni žmonės yra išssilgę daug erdvės. Tiesa, loftuose vis tiek reikės dalintis erdvėmis. Skirtumas – erdvės bus iš tiesų didelės. Lofte gyvenantys keli žmonės tikrai atras savo asmeninį kampą. Pertvaros, butaforinės sienos padės atsiskirti nuo kitų gyventojų.

Tiesa, gyvenant lofte vis tiek teks apsieiti be dalies patogumų. Šios patalpos anksčiau priklausė gamykloms. Juose stovėdamo staklės, įvairios paskirties mašinos ir kita įranga, o prie jų darbuodavosi pakankamai nedidelis skaičius žmonių. Taigi, nesitikėkite, kad rasite gerai įrengtą tualetą, visur išvedžiotus vandens vamzdžius. Norint gražiai įsirengti loftą gali prireikti nemažai lėšų. Tiesa, jei vis dar ieškai savęs, nori pasinerti į kūrybą ir tau reikia daug erdvės, loftas puikiausiai tiks.

Didžiausi vakarėlių liūtai labai mėgsta loftus. Juose dieną galite gyventi savo kasdienį gyvenimą, o penktadienį sutaręs su visais gyventojais surengti didelį vakarėlį. Retai loftuose statoma daug baldų, taigi, nebus baisu, jei po vakarėlių bus kažkas sudaužyta ar sulaužyta, o ir bus pakankamai vietos šokiams. Pertvaros, skiriančios lofto gyventojų asmenines erdves galės būti perstatytos.

Loftuose žmonės retai apsigyvena labai ilgiems laikotarpiams. Paprastai žmonės susiranda pastovius darbus, pasiilgsta ramaus gyvenimo stiliaus ir persikelia į butus ar namus. Be to, jei kartu auga maži vaikai, pertvaros nebepadės. Vaikui miegant negalės būti jokių triukdžių, negalės susirinkti didesnės draugų kompanijos. Tuo tarpu dėl žiemos šalčių ar vasaros karščių ir patogumų trūkumo žmonės turi rinktis arba persikelti gyventi kitur arba užsiimti lofto kapitaliniu remontu.